Video kvėpavimo mokymai nėščiosioms

4 užsiėmimų video kursas (mokamas, Youtube)

Veda Lina Rudaitienė

 1 užsiėmimas. Prigimtinis kvėpavimas pro nosį

Prigimtiniu kvėpavimu kvėpavome ką tik gimus, pirmaisiais savo gyvenimo metais. Vaiko kvėpavimas labai atpalaiduotas, tad kvėpuojame natūraliu, sau patogiu ritmu. Mes sėkmingiausiai veikiame atsipalaidavę. Taisyklingas prigimtinis kvėpavimas yra kvėpavimas pro nosį.

Keturios fizinio kvėpavimo savybės prigimtiniame kvėpavime:

  • Įkvėpimas sujungtas su iškvėpimu.
  • Ritmingas kvėpavimas – panaši įkvėpimo, iškvėpimo trukmė.
  • Įkvėpimas pilnesnis nei poilsio metu, pakankamai gilus.
  • Iškvepiant atsipalaiduojame.

Leiskime sau pabūti mažu vaiku, žaidžiančiu kvėpavimą!

Sąmoningumas taisyklingai kvėpuojant labai svarbus. Kvėpuojant sąmoningai budiname savo prigimtinį kvėpavimą, siekiame jį atsiminti, susigrąžinti į dabartį. Tai, ką bent kartą sąmoningai patyrėme, mes galime pakartoti.

Įkvepiame ne tik orą, bet ir gyvybinę energiją – įkvepiant kviečiame ją per save tekėti. Iškvepiant ne tik atsipalaiduojame, bet ir paleidžiame juntamą ar nejuntamą, suvokiamą ar nesuvokiamą įtampą ar skausmą. Taip vyksta bet kokios įtampos paleidimas ją iškvepiant gyvybinės energijos pagalba. Iškvepiu – atsipalaiduoju – paleidžiu. Įpraskime iškvepiant paleisti įtampą, baimes, skausmą, rūpesčius, nuovargį.

Didesnis energijos kiekis iššaukia valymą – detoksikaciją. Išmokime kvėpuoti sąmoningai ir vaduotis nuo įtampų ir tikėti tuo, ką darome. Prigimtinis kvėpavimas – prevencija ligoms, fizinėms ir psichinėms. Kasdien skirkime kvėpavimui bent pusę valandos.

Sąmoningai kvėpuojant:

  • išmokstame savistabos;
  • susigrąžiname taisyklingą kvėpavimą;
  • išmokstame valdyti savo reakcijas;
  • išmokstame valdyti savo dėmesį;
  • vis sėkmingiau gebame valdyti savo būsenas.

Sąmoningo kvėpavimo nauda:

  1. Ramina, malšina skausmą – tvarkosi kraujo spaudimas, pulso dažnis, mažėja streso hormono, kortizolio, daugėja endorfino, laimės hormono, kiekis.
  2. Detoksikuoja – kvėpavimo sistema atsakinga už 70 proc. toksinų pašalinamą, nes kvėpuojant aktyvuojama limfinė sistema.
  3. Suteikia energijos – kuo kūnas labiau prisotintas deguonimi, tuo jame daugiau energijos, reikalingos visiems kūno procesams.
  4. Gerina virškinimą – giliai kvėpuojant aktyvuojama diafragma, masažuojami vidaus organai, gerinama kraujotaka.
  5. Stiprina imunitetą – kuo daugiau deguonies ir hemoglobino kraujyje, tuo geriau panaudojamos maistinės medžiagos. Mažina kūno uždegiminius procesus.
  6. Optimizuoja kūno funkcinę veiklą ir gerina tonusą.
  7. Didėja atsparumas anglies dvideginio kiekiui, dėl ko kvėpavimo praktikos dėka kūnas geriau aprūpinamas deguonimi.

Prigimtinio kvėpavimo savybės:

  • sujungtas kvėpavimas – nėra pauzės tarp įkvėpimų, iškvėpimų;
  • ritmingas kvėpavimas – vienoda įkvėpimo, iškvėpimo trukmė;
  • įkvėpimas pilnais plaučiais, pakankamai gilus;
  • iškvėpimas – atsipalaidavimas – įtampų paleidimas;
  • įkvepiant kviečiame per save tekėti švarią gyvybinę energiją;
  • bet kokios įtampos paleidimas iškvepiant;
  • sąmoningumas stebint savo kvėpavimą, palaikant  jį taisyklingą.

Atminkime, kad tai prigimtinis kvėpavimas, kokiu kvėpavome pirmaisiais savo gyvenimo metais. Mums tereikia jį prisiminti ir susigrąžinti. Sąmoningai budiname savo prigimtinį kvėpavimą, jo dėka – prigimtinę būseną.

2 užsiėmimas. Prigimtinis kvėpavimas pro burną, skausmas

Kuo skiriasi kvėpavimas pro burną nuo kvėpavimo pro nosį? Kvėpuojame ir įkvepiant, ir iškvepiant pro burną. Pasirūpinkite savo patogumu kvėpuojant! Yra svarbu jaustis patogiai.

Galima pro burną kvėpuoti lėtai, vidutiniškai, greitai. Ieškokite sau patogaus kvėpavimo ritmo. Lengviau išlyginti įkvėpimo – iškvėpimo trukmę kvėpuojant pro burną. Greitesnis negilus kvėpavimas, aktualus nėštumo pabaigoje, gali kompensuoti įkvėpimo gilumą.

Kvėpuojant pro burną valymo procesai stipresni. Sujungtas kvėpavimas be fizinio krūvio lemia didesnį deguonies, energijos kiekį. Valymas pirmiausiai pasijunta mūsų kūno įtampų sankaupų vietose.

Kvėpavimas nekelia skausmo, o parodo, kur ir kokį skausmą turime savyje. Skausmas būna fizinis, emocinis, mentalinis. Kvėpuojant išryškėja tai, kas mums kenkia, mus sąlygoja. Kvėpuojant pro burną iškyla stipriausi, seniausi skausmai.

Dauguma mumyse esančių įtampų nereikšmingos, todėl lengvai paleidžiamos. Vaikiškai paprastai iškvepiant paleiskime bet kokio pobūdžio skausmą. Kvėpavimas moko susitaikymo su tuo, ko negalime pakeisti. Susidūrus su dideliu skausmu, jį priimu, susitaikau su juo ir jį paleidžiu.

Skausmas mus moko! Suvokus skausmą kaip pamoką, keičiasi santykis su skausmu. Mes galime nepriklausyti nuo skausmo, ir jis mūsų nebevaldys. Keiskime savo požiūrį į skausmą! Išmokime į skausmą reaguoti sąmoningai, racionaliai. Pavyzdžiui, gimdymo sąrėmių skausmas yra neišvengiamas, tad su juo teks tiesiog išbūti. Būna fiziologiškai mums būdingas skausmas, yra fizinio poveikio kūnui iššauktas skausmas, o gali būti emocinis, mentalinis skausmas.

Daugiau dėmesio skiriame stipresniam skausmui. Skausmo sankaupos formuoja mumyse priklausomybes. Mes galime prakvėpuoti savo fizinį, emocinį, mentalinį jautrumą. Esant pavojingose, skausmingose, stresinėse situacijose mes dažniausiai kvėpuojame pro burną! Tad įpratus dirbti su kvėpavimu pro burną sąmoningai, esant poreikiui natūraliai jį panaudosime – pavyzdžiui, gimdant. Kvėpavimas pro burną – „greitoji pagalba sau“!

Kvėpavimo pro burną nauda:

  • Sąmoningai kvėpuojant pradedame vis giliau pažinti save.
  • Kvėpavimo pagalba mokomės valdyti savo reakcijas, dėmesį.
  • Svarbu kvėpuojant visada išlikti sąmoningu stebėtoju.
  • Svarbu išmokti paleisti bet kokią įtampą lengvai ir paprastai.
  • Mes galime prakvėpuoti dabar juntamą įtampą, skausmą.
  • Mes galime prakvėpuoti – paleisti seniau patirtą įtampą, skausmą.

Gimdymo metu mums padės įpročiu tapęs sąmoningas kvėpavimas. Tad reguliariai užsiimti prigimtiniu kvėpavimu vertėtų dar prieš nėštumą, taip pat nėštumo metu. Po gimdymo irgi bus reikalinga sąmoningo kvėpavimo pagalba.

Kartais nepavyksta paleisti įtampų, kol nepadarėme teisingų sprendimų. Jei daug kartų kvėpuojant ateina tas pats skausmas, verta savęs paklausti, ko tas skausmas moko. Ką turiu savyje keisti? Paklauskime to savęs kaip Sielos. Supratus skausmo pamoką ir padarius teisingą sprendimą, skausmas pasileidžia. Susitikus su skausmu, paieškokite jame esminės pamokos. Išmokus pamoką, mes nebepriklausome nuo to skausmo.

Skausmo tema moko, kaip vaduotis iš skausmo pančių. Patikėkite sąmoningo kvėpavimo nauda ir praktikuokite jį. Mes atėjome į gyvenimą ne tam, kad būti kančioje. Mes galime būti džiugiais, laimingais, sėkmingais. Po aktyvesnio kvėpavimo svarbu nuraminus kvėpavimą pabūti su savimi. Po kiekvieno kvėpavimo mes galime jaustis vis geriau.

3 užsiėmimas. Prigimtinis kvėpavimas savo gimimo tema

Prakvėpavus įtampas, patirtas gimstant, geriau pasiruošime gimdymui. Mūsų gimimo patirtis yra gana svarbi.    

Sakoma „Gera pradžia – pusė darbo“. Mūsų gimimas yra šio gyvenimo pradžia. Kai mes gimstame, esame pasyvioje būsenoje. Mus nešiojanti mama turėjo įvairių baimių, įtampų. Mamai gimdant, mums gimstant, ji taip pat patyrė skausmą. Mus gimdanti mama dalį savo įtampų perdavė mums. Tą patį darome mes nešiodamos, gimdydamos, augindamos vaiką.

Sąmoningas kvėpavimas moko mus valdyti savo reakcijas, dėmesį. Tinkamai pasiruošus gimdysime harmoningiau ir vaikučio gyvenimo pradžia turės mažiau įtampų.

Kaip prakvėpuoti savo gimimo patirtį?

Jau turi būti šiokia tokia patirtis kvėpuojant pro nosį, pro burną, padirbėta ties santykiu su skausmu. Gimimo temai kvėpuojant vertėtų skirti apie pusę valandos.

Pradedant dirbti su savo gimimo tema kvėpuokime pro nosį, įsukame prigimtinio kvėpavimo ratą. Atsižvelgiant į nėštumo trukmę, pasirenkame kvėpavimo gilumą. Leiskite sau pabūti mažu vaiku, žaidžiančiu kvėpavimą…

Apie 5-6 minutes pakvėpavus gyvybinės energijos pagalba budiname savo gimimo patirtį. Mums nereikia įsivaizduoti savo gimimo, pakanka kūno pagalba budinti savo gimimo patirtį. Kūnas viską atsimena! Mes nematėme savo gimimo, o jautėme jį. Paleidžiame bet kokio pobūdžio skausmą, patirtą gimstant kartu su mus gimdančia mama.

Mums esant įsčiose ir gimstant dominuoja mamos kūno juslės, emocijos, mintys. Viską, ką jautė mama, jautėme ir mes. Didžioji dalis gimimo skausmo gauta iš mamos. Neturėtume kaltinti mamos dėl mūsų skausmingo gimimo. Mes kaip Siela pasirinkome mamą, pas kurią ateiname. Svarbiausia – skausmo, patirto gimstant, paleidimas.

Kilus stipresniam skausmui, galima pereiti nuo kvėpavimo pro nosį prie kvėpavimo pro burną. Gimdymo sąrėmių skausmai priverčia gimdyvę kvėpuoti stipriau. Budiname savo atmintyje gimimo patirtį ir gyvybinės energijos pagalba paleidžiame bet kokio pobūdžio skausmą, lydėjusį mūsų gimimą.

Gimimo tema apima vaikučio buvimą įsčiose, gimimą ir visą kūdikystę, apie dvejus metus. Mes negalime pakeisti savo praeities, bet galime paleisti skausmą, patirtą pirmais gyvenimo metais, gimstant. Jei gimėte operacijos pagalba, vis tiek skausmo buvo ir jį prakvėpuoti verta. Mes prakvėpinėjame viską, kas susiję su mūsų gimimu. Pakvėpavus gimimo tema galime pasijausti kaip naujai gimę.

Gimimo patirtis:

  • Įtakoja visą mūsų gyvenimą, santykį su savimi.
  • Daro įtaką mūsų santykiui su mama, motinyste.
  • Susijusi su mūsų gebėjimu kažką pradėti, siekti savo tikslų.

Kvėpavimas gimimo tema gali mus kardinaliai pakeisti, bet tam reikia laiko. Paleidus skausmą, patirtą gimstant, nelieka pagrindo tam tikroms baimėms, glūdinčioms mūsų pasąmoninėje atmintyje. Gimimo tema padeda pažinti save, priimti save.

Gimimo dėka pasikeitęs santykis su mama įtakoja mūsų santykį su motinyste, kuriai dabar ruošiamės. Tai atvers mums galimybę patirti tikrą motinystės grožį, gelmę, prasmę.

Gimimo tema kvėpuojant apie 30 min., skirkime 5-10 min. taisyklingo kvėpavimo rato įsukimui, po to budiname atmintyje savo gimimo patirtį ir prakvėpuojame skausmą, susijusį su gimimu. Paskutines bent 5 minutes skirkime integracijai – atsipalaidavimui, kai kvėpavimą paliekame savieigai.

Būtų gerai suspėti pakvėpuoti gimimo tema iki gimdymo bent 2-3 kartus. Prakvėpavus savo gimimą, tos patirtys neturėtų trukdyti gimdymui.

Po gimdymo, atsistačius, verta dar kelis kartus pakvėpuoti savo gimimo patirtimi, kvėpuojant stipriau. Ir, žinoma, remiantis visais paminėtais žingsniai, rekomenduotina prakvėpuoti savo gimdymo patirtį.

4 užsiėmimas. Prigimtinis kvėpavimas, pažintis su Siela

Šioje temoje budiname ryšį su Siela, kreipiamės į ją prašant atliepimo. Kvėpuojant Sielos tema fokusuokime dėmesį į krūtinės centrą. Jau gimimo tema kvėpuojant turėjome pajausti savo Sielos skambesį. Įgijus kvėpavimo patirties, galime švelniai kvėpuojant patyrinėti save kaip Sielą, pabendrauti su ja. Paklauskite savo Sielos, kuo ji gyvena, kas jai rūpi…

Galime patirti stiprų Sielos atliepimą, tad kvėpuokime švelniai. Siela gali atliepti skausmingai, jei darome kažką ne taip – juk mes gyvenime realizuojame savo Sielos tikslus. Visgi Siela net bara mus su meile. Galime klausti savo Sielos, ką daryti, keisti, kokius priimti sprendimus. Per savo Sielos pažinimą ateina geresnis savęs kaip asmenybės supratimas ir pažinimas.

Siela mums yra kaip Mama, tad bendraujame su Siela pagarbiai, su dėkingumu.

Stebėkime, kaip atliepia Siela, kaip keičiasi mūsų būsena. Jei Siela atlieps, jūs pajusite savyje pokytį. Siela su mumis nuolatos bendrauja, bet mes negirdime jos. Įsiklausykite, kaip skamba jūsų Siela, ką jums nori pasakyti.

Kai jausitės blogai, prisiminkite savo Sielą, jos motinišką meilę, globą, švelnumą, dėmesį. Turint ryšį su savo Siela, nesijausime vieniši, visada turėsime Sielos palaikymą, supratimą, atliepimą. Ryšys su Siela atneša daugiau aiškumo, padeda atlaikyti iššūkius.

Turint stiprėjantį ryšį su savo Siela, lengviau praeisite nėštumo, vaikučio gimdymo, kūdikystės etapą. Bendravimo su savo Siela patirtį galima panaudoti bendravimui su kūdikio Siela. Dėmesys kūdikio Sielai padeda užmegzti gilesnį tarpusavio ryšį. Sielų ryšio dėka mamos intuityviai jaučia, ko reikia vaikui, kas su juo vyksta.

Stiprus mamos ir vaiko Sielų ryšys kuria harmoningesnius santykius, geresnį tarpusavio supratimą. Toks ryšys su vaiku visai kitaip nuspalvina motinystę – tėvystę. Motinystės dėka gauname daug įvairiapusės naudos asmenybės augimui. Stiprėjantis ryšys su Siela augina vientisumą, savivertę, savigarbą. Bendravimas su Siela – gili, turininga, gyvenimą įprasminanti tema. Sielos tema padės pažinti savo Sielą, jos poreikius, raišką, kurti harmoningus šeimyninius santykius, aiškiau suprasti savo gyvenimo tikslus ir sėkmingai jų siekti kartu su savo artimaisiais.

Ankstesnis straipsnis„Sąmoningo kvėpavimo spalvos” knygos pristatymas „Žinijos“ draugijoje
Kitas straipsnisMokymai įmonėms